- parėdnė
- ×parėdnė̃ sf. (3b), pãrėdnė (1), parė̃dnė (2) 1. ppr. pl. žr. parėdnia 1: Reik jaunims visokių parėdnių̃ nusipirkti Užv. Pãrėdnes iškabinėk ant vėjo J. Anksčiau tų parėdnių̃ nebuvo tiek Trg. Jai da i daba pãrėdnės teberūpi Sdb. Visos pirkosi, skyrėsi vestuvėms parėdnių Žem. Karalius, numetęs parė̃dnę karališką, ... kūną savą apvilko ašutine DP586. Nuėmė anas parėdnès ir ličynas DP273. 2. iškilmės: Giminaičiai su didžia parėdne jo kūną palaidojo ant kapų tėvo I.
Dictionary of the Lithuanian Language.